Paties paciento kamieninių ląstelių panaudojimas estetinėms ir gydomosioms procedūroms pasaulyje jau pripažintas inovatyviu bei revoliuciniu būdu. Deja, į Lietuvą tokios medicinos naujovės ateina šiek tiek pavėlavusios, todėl turbūt nenuostabu, kad mūsų šalyje jos kol kas dar tik atsargiai aptarinėjamos ir dauguma jas vis dar vertina skeptiškai.
„Logiška, kad trūkstant informacijos apie naujas galimybes atkurti ir gydyti pažeistus audinius, kamieninių ląstelių panaudojimas šiems tikslams Lietuvoje kol kas nėra dažnas reiškinys. Tuo tarpu medicinos pasaulyje kamieninės ląstelės laikomos ateities simboliu, realia galimybe atitolinti senėjimą ir net plastinių operacijų poreikį“, – konstatuoja paskutines pasaulines tendencijas estetinės medicinos srityje nuolat sekantys „Clinicus Klaipėda“ plastikos plastikos chirurgas dr. Rokas Bagdonas ir „Clinicus Vilnius“ plastikos chirurgas dr. Dainius Daunoravičius.
Deja, jie pripažįsta, kad nors dauguma jaunų tėvelių susiduria su siūlymu surinkti kamienines ląsteles iš naujagimio virkštelės ir jas užšaldyti, ne visi žino, kas yra šios ląstelės, iš ko jos gali būti išskiriamos ir kam gali būti panaudojamos.
„Viena svarbiausių kamieninės ląstelės ypatybių yra ta, kad dėl savo unikalių savybių ji geba diferencijuotis, t. y. pavirsti į bet kokį žmogaus audinį. Suaugusio žmogaus organizme kamieninių ląstelių randama kraujyje, kaulų čiulpuose ir riebaliniame audinyje, kuris kaupia organizmo energijos atsargas. Panaudojus naujas technologijas, šios medžiagos gali tapti puikiu regeneracinių ląstelių šaltiniu“, – teigia dr. Dainius Daunoravičius.
Anot jo, būtent stromos kraujagyslinės frakcijos ląstelės, anglų kalba trumpinamos kaip SVF (stromal vascular fraction cells), susidedančios iš įvairių ląstelių, tarp kurių yra ir svarbiausių – mezenchiminių – kamieninių ląstelių, turi milžinišką regeneracinį potencialą, t. y. padeda atsinaujinti įvairiems žmogaus organizmo audiniams. Šios ląstelės dabar nesunkiai gali būti išskiriamos tiesiog iš paties paciento riebalinio audinio.
„Riebalinio audinio kamieninių ląstelių išskyrimo procedūros metu iš paciento kūno nusiurbiamas nedidelis kiekis riebalinio audinio ir iš jo biotechnologiniais metodais paruošiamas sterilus individualių kamieninių ląstelių preparatas, nesukeliantis jokių atmetimo ir alerginių reakcijų, – „stebuklingųjų“ ląstelių išskyrimo eigą aiškina dr. Rokas Bagdonas.
– Tikslingai suleidus šį preparatą, gali būti atkuriamos pažeistų ląstelių funkcijos. Pavyzdžiui, suleidus jų į odą, aktyvinamos odos pirmtakinės ląstelės (fibroblastai ir keratinocitai), kurios skatina audinių regeneraciją. Taip oda atgauna gaivumą, plastiškumą, tampa lygi. Tad kamieninių ląstelių panaudojimas estetinei medicinai atvėrė plačias galimybes. Pavyzdžiui, SVF labai plačiai naudojama veido jauninimo procedūrose, ypač odos struktūriniams pokyčiams paveikti.“
Dar didesnis perversmas plastinėje chirurgijoje įvyko SVF kamienines ląsteles panaudojus riebalų persodinimo procedūrose.
„Jau seniau buvo pastebėta, kad tose vietose, kur persodinti riebalai, akivaizdžiai pagerėja odos būklė. Šis fenomenas buvo ilgai nesuprantamas ir kantriai studijuojamas, bet dabar jau aišku, kad tai atsitinka būtent dėl kamieninių ląstelių, atkeliavusių su riebalais. Tikslingai papildžius persodinimui paruoštas riebalines ląsteles kamieninėmis, labai išauga riebalų prigijimo procentas, kartu teigiamai paveikiama ir odos struktūra“, – sako dr. Dainius Daunoravičius.
Pasak plastikos chirurgo, tai ypač svarbu persodinant riebalus veido srityje. O taikant mišrią metodiką, t. y. SVF kamieninių ląstelių injekcijas kombinuojant su riebalinio audinio perkėlimu į veido sritį, galima išgauti ne tik odą jauninantį ir regeneruojantį efektą, bet ir modeliuoti veido kontūrus, užpildyti gilias raukšles, putlinti pageidaujamas veido dalis (skruostus, lūpas ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad tokių operacijų metu sumažėja komplikacijų rizika, mat, kaip jau minėta, kamieninių ląstelių preparatas nesukelia jokių atmetimo ir alerginių reakcijų.
Riebalinio audinio kamieninių ląstelių procedūrai ruošiamasi taip pat, kaip ir kitoms plastinėms operacijoms – pirmiausia atliekami priešoperaciniai tyrimai, būtini įvertinti paciento sveikatos būklę. Po to, taikant vietinę nejautrą, švelniai nusiurbiamas nedidelis kiekis riebalinio audinio, dažniausiai pilvo, šlaunų arba klubų srityse. Iš nusiurbto riebalinio audinio tam tikru metodu išgaunamos ir išgryninamos SVF ląstelės perkeliamos į specialų švirkštą, kuriuo plastikos chirurgas vėliau ir atlieka injekcijas į problemines vietas.
Pacientai turėtų žinoti, kad po SVF kamieninių ląstelių procedūros injekcijos vietoje galimi šalutiniai poveikiai, dažniausiai – minimalūs. Įprastai tai būna paraudimas, mėlynės atsiradimas, patinimas, nedidelis skausmas, trumpalaikis dirginimas ar niežulys. Tačiau, patvirtintais klinikinių tyrimų duomenimis, minėti šalutiniai poveikiai trunka neilgai – iki 3 dienų, retais atvejais – iki savaitės. SVF procedūra atliekama su konkretaus žmogaus audiniu, todėl ji taikoma tik tam pačiam žmogui. Negalima naudoti kito asmens riebalinio audinio SVF ląstelių.
„Clinicus“ plastikos chirurgai atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką. Anot jų, pacientai dažnai painioja dvi iš pirmo žvilgsnio panašias procedūras: PRP (trombocitais papildytos plazmos) ir SVF (kamieninių ląstelių) injekcijas.
„Abi šios procedūros turi skirtingas indikacijas, bet iš tiesų yra panašios tuo, kad abi paruošiamos iš paties paciento audinių: PRP – iš kraujo, o SVF – iš riebalinio audinio. PRP procedūros metu iš kraujo pagaminama biologiškai aktyvių baltymų frakcija, kuri suleidžiama į odą, kad joje būtų aktyvinami jau esantys fibroblastai. Kitaip sakant, duodamas signalas daugintis ir atlikti odos r pačių vidinį dauginimosi potencialą. O štai riebalinio audinio kamieninių ląstelių (SVF) panaudojimo procedūros metu iš riebalinio audinio išskiriamos riebalinėje stromoje „miegančios“ kamieninės ląstelės. Patekusios į odą, jos jau pačios dalyvauja odos regeneracijoje gamindamos odos struktūrinius baltymus. Taip oda atjaunėja ląsteliniame lygmenyje. Vienas iš teigiamų dalykų yra tai, kad šis poveikis yra ilgalaikis, jam nenaudojamas odoje jau esančių ląstelių rezervas“, – sako dr. Rokas Bagdonas ir dr. Dainius Daunoravičius.
