„Įprastai žmonės, sakydami žodį „herpesas“, turi omenyje žaizdelėmis virstantį bėrimą pūslelėmis ant odos ir gleivinės, – sako „Clinicus Klaipėda“ gydytoja dermatologė Agnė Bagdonė, atsakydama į portalo tv3.lt klausimus.
Lūpų pūslelinė – tai viena iš herpes viruso „šeimos narių“, medicinoje vadinama paprastuoju 1 arba 2 tipo herpes. Yra ir kiti šio viruso tipai, sukeliantys vėjaraupius ir juostinę pūslelinę ant kūno. Užsikrėtus 6-ojo tipo virusu, atsiranda bėrimas, vadinamas kūdikių rozeole.
Manoma, kad iki 90 procentų žmonių yra I-ojo tipo herpes viruso nešiotojai. Dažniausiai šis virusas organizme per seiles „apsigyvena“ dar vaikystėje, o II-asis tipas įprastai plinta lytiniu keliu“.
Kas „pažadina“ herpes virusą?
A. Bagdonės teigimu, lūpų pūslelinės atsiradimas susijęs su bet kokiomis aplinkybėmis, kai žmogaus organizmas patiria stresą dėl peršalimo infekcijos, emocinių išgyvenimų, pernelyg didelio fizinio krūvio. Tuomet virusas išsiveržia iš imuniteto kontrolės ir nervų ląstelėmis, esančiomis ties stuburu, migruoja odos link.
Norėdami sumažinti lūpų pūslelinės atsiradimo riziką arba visiškai jai užkirsti kelią, būtina įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir reakcijas, sveikai maitintis, išlaikyti darbo ir poilsio režimo balansą.
Kada gali atsirasti lūpų pūslelinė – individualus klausimas. Vieniems herpes virusas suaktyvėja po saulės vonių, deginantis karštą dieną prie jūros. Kitiems lūpų pūslelinė atsiranda nepaisant poilsio režimo ir daug dirbant. Būna, kad lūpų pūslelinė kartojasi periodiškai, tuo pačiu metų laiku – spalio ar lapkričio mėnesiais…
Kaip gydyti lūpų pūslelinę
„Svarbiausia – pradėti gydymą laiku, kai tik pasireiškia pirmieji lūpų pūslelinės atsiradimo simptomai: perštėjimas, paburkimas, pulsavimas. Iš karto pradėjus naudoti priešvirusinį tepaliuką, galima užkirsti kelią bėrimo išplitimui ir sutrumpinti gijimo laiką“, – sako „Clinicus Klaipėda“ gydytoja dermatologė.
Kai pūslelės jau iškilo – vadinasi, su ne pačiais maloniausiais simptomais teks gyventi nebe kelias dienas, o net kelias savaites. Gydymo tikslas – vietinio poveikio nereceptiniais preparatais pūsleles džiovinti, dezinfekuoti, kad neįsimestų herpetinė infekcija ir netektų tęsti gydymo antibiotikais.
