Perimenopauzė ir menopauzė – natūralūs moters gyvenimo etapai, tačiau jų poveikis organizmui dažnai nuvertinamas. Palaipsniui vykstantys hormoniniai pokyčiai veikia savijautą, bendrą organizmo balansą ir vidaus organų būklę.
Mažėjant estrogenų kiekiui, organizmas persitvarko: kinta mėnesinių pobūdis, atsiranda karščio pylimai, miego sutrikimai, emociniai svyravimai. Oda plonėja, lėtėja ląstelių atsinaujinimas, silpnėja audinių karkasas, gali kisti kūno formos.
Vienoms moterims šis laikotarpis praeina beveik nepastebimai, kitoms tampa fiziškai ir emociškai sudėtingas. Svarbiausia šiame etape – ne kovoti su pokyčiais, o juos suprasti ir pasirinkti kompleksinę, profesionalią specialistų pagalbą.
Ginekologas: ką būtina įvertinti
Prieš pradedant bet kokį gydymą, pirmiausia būtina apsilankyti pas ginekologą. Konsultacijos metu akušeris ginekologas įvertina bendrą moters sveikatos būklę ir simptomus: gimdos ir kiaušidžių būklę, ar nėra miomų, polipų, cistų ar kitų darinių, endometriumo storį ir būklę, onkologinių ligų rizikos požymius, gretutines ligas.
„Tik atlikus ultragarsinį tyrimą ir įvertinus individualią situaciją galima spręsti dėl gydymo taktikos. Kartais pakanka gyvenimo būdo korekcijos, kartais – reikalingas individualiai parinktas gydymas“, – sako „Clinicus Klaipėda“ akušeris ginekologas Michailas Tarachovskis.
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) skiriama siekiant kompensuoti sumažėjusį estrogenų kiekį organizme. Jos tikslas nėra „grąžinti jaunystę“, o sumažinti karščio pylimus ir prakaitavimą, pagerinti miego kokybę ir nuotaiką, apsaugoti kaulų masę, sumažinti makšties sausumą ir diskomfortą.
PHT parenkama individualiai, įvertinus moters amžių, simptomų intensyvumą, sveikatos būklę ir rizikos veiksnius. Ji taikoma tada, kai nauda viršija galimą riziką.
„Manęs dažnai klausia, ar galima lengvinti simptomus be sisteminės terapijos. Kai kuriais atvejais – taip. Pavyzdžiui, hormoninė intrauterinė sistema „Mirena“ gali padėti sumažinti gausų ar nereguliarų kraujavimą perimenopauzės laikotarpiu, apsaugoti gimdos gleivinę ir sumažinti endometriumo hiperplazijos riziką.
Tai nėra universali priemonė visiems simptomams, tačiau tam tikrose klinikinėse situacijose ji gali būti racionali gydymo plano dalis“, – sako M. Tarachovskis.
Radiologė – apie diagnostikos svarbą
Hormonų svyravimai gali veikti krūtų ir skydliaukės audinius, todėl ypač svarbi reguliari profilaktinė patikra.
„Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu rekomenduojama reguliari krūtų echoskopija ar mamografija pagal amžių ir rizikos veiksnius, taip pat skydliaukės ištyrimas, nes hormoniniai pokyčiai gali išryškinti ar paspartinti tam tikrus pakitimus“, – įspėja radiologė Algirda Venclauskienė.
Išsami diagnostika ir krūtų būklės įvertinimas itin svarbūs prieš skiriant pakaitinę hormonų terapiją. Taip pat būtinos reguliarios patikros viso gydymo laikotarpiu. Priklausomai nuo amžiaus ir rizikos veiksnių gali būti rekomenduojama krūtų echoskopija, mamografija ar papildomi tyrimai.
Profilaktikos ir gydymo planas turėtų būti kompleksinis. Moterims gali būti siūlomos išsamios sveikatos tyrimų programos, leidžiančios vieno apsilankymo metu įvertinti pagrindinius rizikos veiksnius ir bendrą organizmo būklę.
„Clinicus Klaipėda“ siūlo moterų sveikatos tyrimo programą, padedančią laiku nustatyti galimus pakitimus ir parinkti saugų gydymo planą. Toks sisteminis požiūris leidžia ne tik koreguoti menopauzės simptomus, bet ir užtikrinti ilgalaikę moters sveikatos kontrolę“, – sako radiologė.
Dermatologė: svarbiausia – natūralus odos atsinaujinimas
Estrogeno pokyčiai tiesiogiai veikia odos būklę. Tai vienas svarbiausių hormonų moters organizme, susijęs su kolageno ir elastino gamyba, drėgmės išlaikymu, odos tankiu ir gijimu.
„Šiai dienai odos biostimuliacija perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu yra viena labiausiai vertinamų procedūrų. Svarbiausias tikslas – skatinti ląstelių regeneraciją, kad oda natūraliai gamintų kolageną ir elastiną. Užpildai gali būti rekomenduojami kaip papildoma priemonė“, – pasakoja „Clinicus Klaipėda“ dermatologė Agnė Bagdonė.
Sveika, švytinti, pridrėkinta oda – esminis tikslas, juolab kad šiandien „madingas“ maksimaliai natūraliai atrodantis veidas. Todėl sparčiai populiarėja odos biostimuliacija nanoriebalais, atliekama naudojant „Dermapen“ technologiją, polinukleotidų ir amino rūgščių terapiją.
Gydytoja primena, kad su hormoniniais pokyčiais susiję senėjimo procesai vyksta ne tik veido zonoje – keičiasi kaklo, dekoltė, plaštakų oda, retėja plaukai.
Grožio procedūrų prioritetai
Iki 30 metų odos atsinaujinimo ciklas vidutiniškai trunka apie 28 dienas. Perimenopauzėje šis procesas pailgėja iki 35–45 dienų, o menopauzėje gali trukti 45–60 dienų ar net ilgiau.
„Šiais moters gyvenimo etapais svarbios ne tik gydytojo dermatologo rekomendacijos, bet ir nuoseklus odos priežiūros planas. Procedūrų tempas bei jų pasirinkimas turi keistis kartu su odos biologija“, – sako „Clinicus Klaipėda“ grožio terapeutė Reda Montvilienė.
Per pirmuosius penkerius menopauzės metus organizmas gali prarasti iki 30 procentų kolageno, todėl odos priežiūra turi būti orientuota ne į agresyvias intervencijas, o į ilgalaikį odos stiprinimą.
„Procedūrų planą koreguoti tikrai reikia, tačiau tai nereiškia, kad viską reikia pradėti iš naujo. Dažniausiai pakanka persidėlioti prioritetus ir tempą“, – aiškina specialistė.
Šiuo laikotarpiu svarbiausi principai – odos barjero stiprinimas naudojant keramidus, lipidus ir niacinamidą, taip pat intensyvus drėgmės atkūrimas, o ne tik liftingo efektas.
„Tikslas – stimuliuoti odą, o ne ją dirginti. Jei odos barjeras pažeistas, ji ginasi, o ne atsinaujina. Todėl reguliariai atliekamos procedūros turėtų būti švelnesnės, o intervalai tarp intensyvesnių intervencijų – ilgesni“, – pabrėžia R. Montvilienė.
Itin svarbi ir kasdienė namų priežiūra: jei kosmetikos priemonės neperžiūrimos ir nepritaikomos prie pasikeitusios odos būklės, net ir profesionalios procedūros gali duoti silpną ar trumpalaikį rezultatą.
Masažo terapija – savijautai stabilizuoti
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu mažėjantis estrogeno kiekis veikia bendrą organizmo būklę. Hormoniniai pokyčiai gali lemti kardiometabolinius, fizinius ir psichosocialinius pokyčius: svorio augimą, didesnį stresą, miego sutrikimus, raumenų ir sausgyslių sustingimą.
„Stresas sustiprina menopauzės simptomus. Moterims šiuo laikotarpiu ypač svarbus poilsis, kokybiškas miegas ir fizinis aktyvumas. Masažas gali tapti svarbia pagalbine priemone atsipalaidavimui, mažesniam streso pojūčiui ir geresnei medžiagų apykaitai“, – sako masažo specialistė Renata Lelėnė.
Ji rekomenduoja anticeliulitinį masažą, kuris gerina limfos tekėjimą, aktyvina kraujotaką ir mikrocirkuliaciją, aprūpina audinius deguonimi, mažina skysčių kaupimąsi ir gerina odos tonusą.
„Šiuo laikotarpiu masažas nėra tik estetikos klausimas – tai būdas padėti organizmui prisitaikyti prie vykstančių pokyčių“, – pabrėžia specialistė.
„Menopauzės metu kūnas tampa jautresnis stresui, todėl įtampa dažnai kaupiasi sprando, pečių ir nugaros srityje. Masažas veikia ne tik raumenis – jis padeda nervų sistemai pereiti iš nuolatinės įtampos į poilsio režimą. Kai kūnas atsipalaiduoja, lengviau užmigti, mažėja nerimas ir grįžta lengvumo pojūtis“, – sako masažo specialistė Sonata Mačiulaitytė.
Specialistės taip pat rekomenduoja rinktis švelnesnes technikas – limfodrenažinį, klasikinį ar atpalaiduojantį masažą, vengiant agresyvių, skausmingų procedūrų.
Kada reikalinga plastinė chirurgija
Hormoniniai svyravimai neretai susiję su estetiniais ir struktūriniais moters organizmo pokyčiais. Plastikos chirurgas dr. Rokas Bagdonas sako, kad pirmiausia svarbu įvertinti, kas koreguotina – ar tai susiję su odos kokybe, ar su aiškiu audinių nusileidimu.
Dažniausiai perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moterims operuojami:
- viršutiniai vokai, kai oda ima dengti natūralią voko liniją ar riboti regėjimo lauką;
• apatiniai vokai, esant riebalinėms išvaržoms ar išryškėjusiems „maišeliams“;
• veido ovalas ir kaklas, esant audinių nusileidimui;
• krūtys, kai prarandamas tūris ar diagnozuojama ptozė (nusileidimas);
• pilvas, esant odos suglebimui ar susiformavus lokalioms riebalinėms sankaupoms.
„Chirurginė intervencija svarstoma tada, kai nechirurginės priemonės nebesprendžia struktūrinio audinių nusileidimo arba kai pacientė siekia ilgalaikio ir aiškiai matomo rezultato“, – teigia plastikos chirurgas Dalius Klimas.
Prieš planuojant operaciją svarbu įvertinti bendrą moters sveikatos būklę, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kraujo krešėjimo rodiklius, odos kokybę ir gijimo potencialą.
Kompleksinis požiūris
Kompleksinis požiūris į perimenopauzę ir menopauzę leidžia moterims jaustis stabiliai, užtikrintai ir saugiai. Ginekologo, radiologo, dermatologo, grožio terapeuto, masažo specialisto ir, prireikus, plastikos chirurgo bendradarbiavimas suteikia galimybę įvertinti moters būklę ir padėti jai būti savimi, atrasti save iš naujo ir švytėti.
Laukiame jūsų „Clinicus Klaipėda”: +370 665 14000, [email protected].
