Į žurnalo „Tavo vaikas” klausimus atsakė „Clinicus Klaipėda” gydytoja dermatologė Agnė Bagdonė: „Kad vaikai karštą vasaros dieną neperkaistų, pirmiausia juos reikia rengti laisvo kirpimo, šviesių spalvų, iš natūralių audinių pasiūtais drabužiais, nepamiršti apie galvos apdangalus.
Taip pat stebėti, kad mažieji išgertų reikiamą vandens kiekį. Svarbu pasirūpinti ir tinkama atvirų kūno vietų apsauga nuo kenksmingų saulės spindulių.
– O kokie ženklai įspėja, kad vaikas jau perkaito?
Apie tai signalizuoja tokie ženklai, kaip bendras silpnumas, galvos svaigulys, šalta, drėgna ir blyški oda, gausus prakaitavimas, dažnas, bet silpnas pulsas, sumažėjęs kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, raumenų spazmai.
– Kaip padėti, ką reikėtų daryti pirmiausiai?
Svarbu padėti organizmui greičiau atsistatyti. Perkaitimo atveju reikia ieškoti pavėsio arba gerai vėdinamų patalpų. Nuvilkti viršutinius rūbus, duoti vaikui gerti mineralinio vandens, kad būtų atkurtas elektrolitų balansas. Vėsinti mažylį šaltais kompresais ir pasikonsultuoti su medikais.
– O kokius ženklus pastebėjus tėvams jau reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į medikus?
Jeigu ištiko šilumos smūgis – kvieskite iš karto greitąją pagalbą. Būdingi simptomai: kūno temperatūra būna aukšta (iki 40 laipsnių ir daugiau), oda tampa sausa, karšta, raudona, šiuo atveju dažniausiai visai neprakaituojama, širdis tvinksi stipriai ir dažnai, gali taip pat pasireikšti pykinimas ir vėmimas.
Jeigu laiku nesumažinti kūno temperatūros, simptomai progresuoja sparčiai, galima netekti sąmonės arba patirti negrįžtamus gyvybinių organų pakitimus.
– Kaip dažnai tėvai kreipiasi dėl vaikų, kurie patyrė nudegimus saulėje kreipiasi į jus?
Pirmąją pagalbą tėveliai įprastai linkę suteikti patys, įsigydami vaistinėse reikalingų priemonių. Jeigu problemos rimtesnės – kreipiasi skubos tvarka į medikus.
Savo praktikoje dažniau susiduriu su vaikystėje patirtų odos nudegimų iki pūslių padariniais po keliasdešimties metų. Nepamirškime, kad oda turi atmintį, kaupia saulės poveikį. Tad jeigu vaikas patyrė ultravioletinio spektro sukeltą odos nudegimą – tai didina įvairių odos ligų, įskaitant melanomą, atsiradimo riziką vyresniame amžiuje.
– Kokios priemonės geriausiai padeda išvengti nudegimų saulėje, ar užtenka naudoti vien SPF 50 apsauginį kremą nuo saulės?
Apsisaugoti padeda „saugios saulės“ režimo paisymas. Mokslinėje literatūroje pateikiamas skirtingas laikas, kada saulės vonios yra pavojingiausios. Vieni šaltiniai rekomenduoja būti pavėsyje nuo 11 iki 15 valandos, kiti – nuo 12 iki 16 arba net nuo 10 iki 16 valandos.
Taip pat svarbu racionaliai pasirinkti trukmę: įprastai tėveliai, išsiilgę saulės ir vasaros, pirmąją dieną kartu su vaikais stengiasi atsigriebti už visus metus.
Iš tiesų derėtų pradėti nuo 10-15 minučių buvimo saulėje, kasdien didinti intervalą proporcingai. Apsauginis skėtis nuo saulės, beje, nemažina įdegio, kaip ir apsauginiai kremai – tiesiog apriboja kenksmingų spindulių poveikį odai. Juk ultravioletinių spindulių šviesa, kenkianti odai, prasiskverbia net pro debesis apsiniaukusią dieną.
– Apskritai, ar degintis naudinga?
Taip, tik nereikia pamiršti apie saiką. Saulės spinduliai teigiamai veikia mūsų nuotaiką, grūdina organizmą, kad gamintųsi „saulės vitaminu“ vadinamas vitaminas D.
Tik 10 procentų vitamino D, skatinančio kalcio apykaitą, kaulų augimą – kas itin svarbu vaikams – gauname su maistu. 90 procentų šio vitamino pasigamina veikiant mažoms ultravioletinių saulės spindulių dozėms.
– Kokios dar odos ligos paūmėja šiltuoju sezonu?
Be nudegimų nuo saulės, pasireiškiančių odos paraudimu, bėrimais ir pūslelėmis, dažnos įvairios alerginės reakcijos. Pavyzdžiui, fitofotodermatozė: augalų ir šviesos sukelta liga atsiranda dėl dvigubo saulės spindulių ir augalų poveikio.
Alergines reakcijas ir odos grybelį gali sukelti maudymasis stovinčio vandens telkiniuose, gulėjimas ant nešvaraus smėlio.
Karšto oro, šalto vandens ir skersvėjų derinys skatina pūslelinės atsiradimą skirtingose kūno vietose.
Kosmetinės priemonės tampa alerginio kontaktinio dermatito priežastimi.
Dar viena problema, su kuria susiduria vaikai šiltuoju sezonu – odos uždegiminės reakcijos į uodų, širšių ir kitų vabzdžių įkandimus.
– Kaip to galime išvengti?
Atsakingai džiaugtis kasmet taip laukta vasara, kuri stebuklingai greitai prabėga: rinktis tinkamą vietą ir laiką saulės vonioms ir maudynėms, pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis.
– Kokios priemonės geriausiai padeda kelionių, atostogų metu?
Idealu, kai nereikia pagalbos priemonių, o pasirūpinama tinkama prevencija – t. y. neprarandama saiko. Karštis sukelia žmogaus, o ypač vaiko organizmui stresą. Kelionė į kitą šalį, skrydis lėktuvu – taip pat.
Rūpinkitės, kad mažyliai išgertų pakankamai skysčių, kad būtų apsaugoti nuo aktyvių saulės spindulių, būtų tinkamai aprengti ir mėgautųsi atostogomis proporcingai didinant vasaros pramogoms skirtą laiką.
Pasirūpinkite, kad kelionių vaistinėlėje turėtumėte dermatologiškai patikrintų ir saugių priemonių prieš ir po saulės vonių, antialerginių (antihistaminių) preparatų.
