Vokų plastika ir naujos gydymo galimybės

Seniai sutariama, kad akys ir jas supanti periorbitalinė zona – neabejotinai svarbiausios veido dalys. Pagal jas vertinamas ne tik grožis, bet ir nuovargis ar apskiritai visa žmogaus sveikatos būklė, sprendžiama apie amžių, emocinę būseną ir netgi intelektą. Galbūt tai nesąžininga, tačiau šis vertinimas jau yra mūsų pasąmonėje ir jo neišvengsi. Todėl norint pakeisti aplinkinių požiūrį, kartais tenka keisti išvaizdą – ar tai būtų makiažas, ar rimtesnės intervencijos.

Remdamiesi savo praktika, „Clinicus Vilnius“ plastikos chirurgas dr. Dainius Daunoravičius ir „Clinicus Klaipėda“ plastikos chirurgas dr. Rokas Bagdonas patvirtina, kad periorbitalinė zona, deja, sensta sparčiausiai. Anot jų, tą lemia sudėtinga anatomija, skirta normaliai akies funkcijai užtikrinti (viršutiniai ir apatiniai vokai, ašarų liaukos, riebalinis audinys, supantis akį, žiedinis akies raumuo), ir šalia esančios struktūros: antakių linija bei skruostai, kurių padėtis bei forma turi reikšmingos įtakos šios zonos išvaizdai.

„Vokų oda yra ploniausia, jos epidermis siekia vos 0,04 mm, todėl ji ypač jautri aplinkos poveikiui ir skysčių balansui organizme. Joje labai greitai išryškėja ir žalingų įpročių poveikis. Pirmieji senėjimo požymiai ir odos perteklius vokų srityje pradeda ryškėti jau žmogui sulaukus trisdešimties metų“, – konstatuoja dr. Dainius Daunoravičius.

Ankstyvieji pokyčiai paliečia vokų linijos aštrumą, šoniniuose akių kampuose bei ant apatinių vokų atsiranda raukšlių. Deja, tai – ne viskas. Laikui bėgant po truputį ima mažėti audinių tūris skruostų, antakių ir smilkinių zonose. O vėliau pradeda ryškėti ir odos smukimas, kuris apie šešiasdešimtuosius gyvenimo metus viršutiniuose vokuose pasiekia blakstienas. Kartu pastebimas ir riebalinių išvaržų progresavimas tiek viršutiniuose, tiek apatiniuose vokuose.

Dr. Rokas Bagdonas pabrėžia, kad lengvesniais atvejais gerų vokų korekcijos rezultatų galima pasiekti ir nechirurginiu būdu: vien tik botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijomis.

„Botulino toksinas jau plačiai žinomas pasaulyje, o jo veiksmingumas yra išbandytas ir nebekelia jokių abejonių. Šiomis injekcijomis plastikos chirurgai gali šiek tiek koreguoti antakių padėtį ir net jų formą, naikinti raukšles aplink akis. Geriausių rezultatų pasiekti padeda botulino injekcijų ir hialurono rūgšties užpildų derinys. Šie užpildai suteikia apimties antakiams, skruostams, injekcijos visiškai išlyginama raukšles aplink akis“, – sako jis.

Anot grožio medicinos specialistų, korekcijas šioje subtilioje srityje anksčiau labai ribodavo senesnės kartos užpildų savybė pritraukti vandenį, ir matomas paakių tinimas dažnai tik pablogindavo situaciją. Perversmas įvyko visai neseniai, kai atsirado saugesni užpildai vokų zonai. Naujoji medžiaga nelinkusi pritraukti vandens molekulių ir sukelti minėtų tinimų.

O štai tada, kai injekcijų neužtenka, tenka imtis chirurginių priemonių. Tačiau jų baimintis nereikia – viršutinių vokų plastinės operacijos nauda yra didžiulė. Ši nesudėtinga operacija gali atsukti laikrodį nuo 5 iki 10 metų, o pasaulyje ji yra žinoma kaip didžiausią pasitenkinimą pacientams teikianti operacija.

„Operacinė technika yra tiek ištobulinta, kad leidžia pacientams jau praėjus savaitei po operacijos grįžti į darbą ir visavertį socialinį gyvenimą. Svarbu paminėti ir tai, kad operacijos metu koreguojamos ne tik riebalinės išvaržos, tačiau galima kilstelėti ir išorinius akių kampus“, – teigia dr. Dainius Daunoravičius.

Siekdami geriausio rezultato, viršutinių vokų plastiką „Clinicus“ plastikos chirurgai labai dažnai kombinuoja su antakių endoskopiniu pakėlimu. Tą jie daro neatsitiktinai – pacientai dažnai neįvertina, kad pavargusio žvilgsnio ir užkritusių vokų priežastys yra būtent antakių padėtis. Endoskopinis antakių pakėlimas atliekamas pasitelkus mikropjūvius plaukuotoje galvos dalyje, todėl po operacijos nelieka matomų randų, pacientas sveiksta sparčiau, o rezultatai yra ilgalaikiai. Šių dviejų operacijų kombinacija leidžia efektyviai ir patikimai spręsti viršutinės periorbitalinės srities problemas.

O štai apatinė periorbitalinė sritis yra sudėtingesnė ir kelia daugiau iššūkių. Pasak dr. Roko Bagdono, anksčiau apatinių vokų problemos buvo sprendžiamos atliekant klasikinę operaciją, tačiau ji neapsieina be kai kurių neigiamų pasekmių – po jos visada palieka randų, o kartkartėmis gali kilti ir papildomų problemų, pavyzdžiui, išvirsta apatinis vokas, suapvalėja akies forma, prarandamas apatinio voko tonusas. Šios operacijos atliekamos ir šiandien (tuo atveju, kai kitos priemonės nepadeda), tačiau dabar apatinių vokų korekcijos metodų arsenalas yra kur kas platesnis.

„Šiais laikais riebalinės išvaržos gali būti šalinamos transkonjuktyviniu metodu, t. y. be matomų randų. Svarbu paminėti, kad nėra vieno teisingo ir visados tinkamo metodo šiai sudėtingai ir subtiliai zonai koreguoti, todėl siekiant tobulumo būtinas sisteminis požiūris – juk kiekvienas atvejis yra individualus. Plastinės chirurgijos praktikoje įdiegti nauji metodai labai palengvino kelią į sėkmę, tačiau būtent galimybė ir žinojimas, kaip juos derinti, leidžia pasiekti geriausių rezultatų“, – teigia dr. Dainius Daunoravičius.