Aktualiausi klausimai ir atsakymai apie plastinę chirurgiją

1. Kodėl senstama nevienodai? Nuo ko priklauso senėjimo „greitis“?

Žmonės skirtingi, gyvena skirtingus gyvenimus, todėl ir sensta nevienodai. Senėjimo procese turbūt svarbiausi iš tėvų paveldėti genai. Būtent jie lemia, kokią odą turime, kokia jos kraujotaka, elastingumas, storis. Tačiau nemažai priklauso ir nuo mūsų pačių: nesveikas maistas, žalingi įpročiai (ypač rūkymas), perdėtas mėgavimasis saule galų gale pažeidžia net ir sveiką odą.

2. Kaip gali pagelbėti plastinė chirurgija?

Šiuolaikinė plastinė chirurgija – labai dinamiška, atvira naujovėms sritis. Nors daugelį problemų vis dar sprendžiame paėmę skalpelį, labai sparčiai tobulėja ir mažiau invazinės metodikos. Be jau įprastų mūsų ginklų prieš senėjimą – botulino toksino ir hialurono rūgšties užpildų injekcijų, – vis dažniau naudojame trombocitų plazmos procedūras bei riebalų persodinimą. Vienas garsus plastikos chirurgas yra pasakęs: „šis dešimtmetis bus riebalų chirurgijos era“. Iš tikrųjų riebalais dabar sprendžiame ne tik kontūro problemas – jais galime didinti krūtis, sėdmenis, subtiliai keisti veido linijas, didinti lūpas. Tačiau persodindami mažus riebalų kiekius, galime keisti ir odos struktūrą. Dažniausiai tai atliekame veido ir plaštakų srityje, po procedūros pastebimai keičiasi oda – ji tampa storesnė, elastingesnė, švytinti, išnyksta smulkios raukšlelės, pigmentinės dėmės. Dabar jau žinomas ir visų tų pokyčių mechanizmas: riebaliniame audinyje gausu kamieninių ląstelių. Šioms procedūroms atlikti naudojami paties paciento audiniai, o svarbiausia –
nėra pjūvių ir nelieka jokių randų.

3. Ką reikėtų aptarti su gydytoju?

Manau, gydytojo ir paciento santykiuose svarbiausia yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas: gydytojas turi suprasti paciento lūkesčius, o pacientas turi suprasti chirurgijos galimybes ir jos ribas. Tik tada galima tikėtis geriausių rezultatų. Kalbėti reikia ne tik apie siekiamą rezultatą, bet ir galimas komplikacijas.

4. Kas lemia raukšlių atsiradimą ant veido ir kaklo? Kurios veido vietos problemiškiausios?

Veido raukšlių atsiradimui svarbūs šie faktoriai: odos struktūra, žalingi įpročiai ir mimikos raumenys. Plona ir sausa oda greičiau „lūžta“ judant raumenims (šypsantis ar besiraukant), o tose vietose ilgainiui formuojasi raukšlės. Ypač plona ir jautri neigiamam poveikiui yra sritis apie akis.

5. Kodėl kinta „teritorija“ aplink akis? Kokie galimi padariniai po operacijos? Ar operacijos mastai negali pakenkti regėjimui? Kaip ilgai gyja?

Su metais keičiasi audinių tamprumas – išryškėja viršutinių ir apatinių vokų odos perteklius, atsiranda riebalinės išvaržos. Tačiau į šią sritį reikėtų žiūrėti kompleksiškai, būtina vertinti ir antakių padėtį. Jei antakiai yra nukritę, vien vokų operacija nepadės. Tokiais atvejais atliekame endoskopinį (per mažus pjūvius plaukuotoje galvos dalyje) antakių pakėlimą ir viršutinių vokų plastiką. Apatinių vokų „maišelius“ jaunesniame amžiuje galime koreguoti be matomų pjūvių. Visos šios operacijos neturi įtakos regėjimui, operacijos pėdsakai (mėlynės) išnyksta per savaitę.

6. Kas atliekama veido tempimo operacijos metu? Kokios nejautros reikia ir kiek trunka operacija?

Šios operacijos itin preciziškos, jos gali būti atliekamos pasitelkus tiek vietinę, tiek bendrą nejautrą, o trunka nuo 2 iki 5 ir daugiau valandų. Išplėstinių operacijų metu koreguojama kaklo linija, patempiama veido oda, pakeliami antakiai, kakta, operuojami viršutiniai ir apatiniai vokai.

7. Ar veido „patempimo“ rezultatai išlieka visam laikui? Ar efektas ilgalaikis? Kokio amžiaus geriausia atlikti veido patempimą?

Veido tempimo operacijų efektas labai priklauso nuo paciento amžiaus ir jau esamų veido pokyčių. Tiems, kuriems senėjimo procesas yra pažengęs metų atžvilgiu, „laikrodį“ atsukti galime daugiau nei jaunesniems pacientams.
Operacijos efektas stabilus 5–10 metų, vėliau senėjimo procesas natūraliai tęsiasi toliau. Apie veido operacijas dažniausiai galvojama apie 50-us metus.

8. Ar plastikos operacijos turi kontraindikacijų?

Žinoma, taip. Viena iš kontraindikacijų yra nemedicininė – niekados neoperuojame, jei nerandame „kontakto“ su pacientu, kai nesuprantame jo lūkesčių ar negalime jų įgyvendinti. Medicininės kontraindikacijos yra sunkios sisteminės ligos, kraujo pokyčiai, infekcijos.

9. Koks yra pooperacinis gijimas?

Pooperacinis gijimas priklauso nuo operacijos apimties ir technikos. Po mažesnių operacijų į kasdieninę veiką galima grįžti vos po kelių dienų, o po didesnių reikia ir kelių savaičių. Daug lemia ir paciento organizmas – yra žmonių, kuriems formuojasi grubesni randai ar ilgiau laikosi tinimas.

10. Kokios galimos komplikacijos? Ar jos dažnos?

Jų medicinoje neįmanoma išvengti, bet sumažinti jų procentą iki minimumo tikrai galima. Galima pasidžiaugti, kad šiuolaikinėje plastinėje chirurgijoje komplikacijos jau yra retenybė. Pastebėta, kad kuo labiau motyvuotas pacientas, kuo geriau jis supranta ir laikosi gydytojo rekomenduoto režimo, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Taip pat
tobulėja ir pati chirurginė technika, operacijos tampa saugesnės. Plastikos chirurgai visada vieni pirmųjų išbando ir įdiegia naujausias ir saugiausias medicinos technologijas.