Žmogaus kaulai, sąnariai, raisčiai ir raumenys suteikia žmogui vertikalią kūno padėtį su galimybe stovėti, vaikščioti ar bėgioti. Judėjimo ir atramos į paviršių funkciją užtikrina pėdos.
„Clinicus Klaipėda“ ortopedas traumatologas Vidmantas Žegunis žmogaus kūno pamato anatominiu „raktu“ vadina šokikaulį (lot. k. – „Talus“). Pėdos chirurgas sako, kad šis vienas iš pėdos kaulų, kaip ir visa, iš pirmo žvilgsnio, nesudėtinga pėdos struktūra – tokia pat svarbi kiekvieno iš mūsų judėjimui, kaip galimybė laisvai kvėpuoti.
– Gydytojau, kodėl šokikaulis ir aplink jį esantys sąnariai tokie svarbūs judėjimui be skausmo ir problemų?
– Tai specifinis, nedidelio svogūno dydžio kaulas, apie 70 procentų jo paviršiaus dengia kremzlė. Ir tai vienintelis iš žmogaus kaulų, prie kurio nesitvirtina jokių raumenų sausgyslės. Jo funkcija – įdomi ir sudėtinga: pėdos judėjimo metu šokikaulis slenka įstrižai į priekį, apačią ir vidinę pusę, „atrakindamas“ ir „užrakindamas“ pėdos kaulus.
Vizualiai krūvio metu, kai šokikaulis nusileidžia, pėdos vidinė pusė suplokštėja. Krūviui sumažėjus, raiščiai ir sausgyslės (tarp jų stipriausia – Achilo) bei jungiamieji raumenys grąžina pėdai išgaubtą formą. Tokiu būdu užtikrinama tvirta amortizacija, pėdos prisitaikymas prie nelygaus paviršiaus ir stangrumas atsispiriant.
– Kas atsitinka, kai šokikaulis funkcionuoja netinkamai?
– Žmogus per dieną vidutiniškai nueina 5-10 tūkstančių žingsnių. Kiekvieną kartą, kai šokikaulis labiau „nuslysta“ ir priverčia stipriau dirbti raumenis, pastarieji „pavargsta“ ir anksčiau ar vėliau atsiranda plokščiapėdystė.
Vėliau į išorę gali nukrypti ir kulnas, atsiranda kiti nusiskundimai: iškrypę pėdos pirštai, kulno skausmai (vadinamieji „pentinai“), kelio ir klubo sąnarių skausmai, stuburo išvaržos, kitos netvirtos atramos komplikacijos.
– Dėl kokių priežasčių atsiranda plokščiapėdystė?
– Klausimą reikėtų formuluoti kitaip: kodėl šokikaulis krūvio metu ima daugiau nuslysti nuo kulnakaulio, sugriaudamas funkciškai normalią pėdos architektūrą?
Praleisiu anatominius terminus ir paaiškinsiu paprastai: visi gimstame turėdami skirtingos formos ir erdvinio išsidėstymo sąnarius. Remiantis naujausia moksline informacija, yra keturi įgimti pašokikaulinio sąnario išsidėstymo variantai ir tik vienas iš jų labiausiai įtakoja plokščiapėdystės atsiradimą.
Beje, yra nuomonė, kad plokščiapėdystę lemia sausgyslių – būtent užpakalinio blauzdikaulinio raumens nepakankamumas. Tačiau taip nutinka dėl pastovaus jos pertempimo krūvio metu. Tai ne plokščiapėdystės priežastis, o išdava.
– Kaip nustatoma plokščiapėdystė?
– Paprastai – vizualiai apžiūrint pėdą stovint: atliekamas pėdos rentgenologinis tyrimas – dvimatėje erdvėje sąnarinių paviršių išsidėstymą dėl smulkių pėdos kaulų persidengimo pamatyti labai sudėtinga. Bet yra matuojami pagrindiniai kampai tarp kaulų projekcijų.
Kaulų nuslydimo vienas nuo kito pamatyti senesnės kartos kompiuterinės tomografijos įranga neįmanoma, nes tyrimas atliekamas gulint – t. y. be krūvio.
Nūdien jau yra sukurti kompiuteriniai tomografai, suteikiantys galimybę atlikti tyrimą su krūviu – viliuosi, kad netrukus matysime ir erdvines 3D sąnario rekonstrukcijas bei turėsime svarius ir aiškius būklės įrodymus.
Tai, ką gan glaustai papasakojau – mano holistinis požiūris į gan siaurą medicinos sritį. Prisilaikant šio požiūrio, mes keičiame gydymo taktiką ir įnešame daugiau aiškumo į klausimus, kurie buvo migloti ir užtušuoti mūsų nežinojimo.
